Turtingi turistai ir nepakankamai apmokami darbuotojai: ar naujoji Barselonos turizmo strategija išspręs nestabilių darbo vietų problemą?

Barselona pastaruoju metu propaguoja turizmo modelį, kurio centre – „kokybiškas turizmas“, siekiant turtingesnių lankytojų, kurie pasilieka ilgiau, keliauja ištisus metus ir išsibarsto po visą Kataloniją. Oficialus argumentas yra tas, kad tokio tipo lankytojai gali padėti sukurti stabilesnių ir aukštesnės kokybės darbo vietų, ypač jei paklausa paskirstoma per visus metus, siekiant sumažinti sezoninį užimtumą. Visgi kritikai teigia, kad šis modelis nebūtinai reiškia geresnes darbo sąlygas. Nors kokybiškas turizmas gali sukurti daugiau darbo vietų nei trumpalaikės nuomos platformos, tokios kaip „Airbnb“, nauda toli gražu nėra tolygiai paskirstyta. Tuo pačiu metu sektoriaus struktūrines problemas spręsti tebėra sunku: turizmo sektoriaus darbai yra vieni mažiausiai apmokamų, o darbo užmokesčio nelygybė sektoriuje yra ryški.

Remiantis oficialiais vyriausybės duomenimis, vidutinis metinis turizmo sektoriaus darbuotojo atlyginimas Katalonijoje 2023 m., naujausiais metais, buvo 23 619 eurų. Tai 22 proc. mažiau nei Katalonijos vidurkis 30 500 eurų. Barselonoje, kurios ekonomika labiau priklauso nuo turizmo, skirtumas yra dar didesnis. Vidutinis miesto atlyginimas iki mokesčių 2023 m. buvo 35 813 eurų, o sektoriaus darbuotojai uždirbo 26 proc. mažiau – vidutiniškai 26 515 eurų, atskleidžia Barselonos turizmo observatorijos duomenys. Padėtis šiek tiek pagerėjo, palyginus su pandemijos metais, kai skirtumas padidėjo iki 43 proc., ir dabar jis artimesnis prieš pandemiją buvusiam lygiui.

Vis dėlto vidurkiai slepia dar didesnius skirtumus. Nedidelė dalis darbuotojų uždirba gerokai daugiau, o dauguma išlieka žemiausioje atlyginimų skalės dalyje. Mažiausiai apmokami darbai yra maisto ir gėrimų paslaugų srityje, pavyzdžiui, virėjai ir padavėjai baruose ir restoranuose, kurie uždirba vidutiniškai 18 911 eurų per metus. Tai taip pat didžiausia kategorija, apimanti beveik pusę visų turizmo sektoriaus darbuotojų Barselonoje. Šios dvi kategorijos kartu sudaro 68 proc. visų sektoriaus darbo vietų, ir abi jos gerokai mažesnės už bendrą vidutinį darbo užmokestį. Priešingai, geriau apmokamų darbo vietų yra mažiau. Su turizmu susiję transporto darbuotojai uždirba vidutiniškai 37 595 eurus, tačiau sudaro tik 13 proc. darbo jėgos, daugiausia dėl geriau apmokamų pareigų oro transporto sektoriuje. Kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių darbuotojai taip pat gauna didesnį atlyginimą – vidutiniškai 34 785 eurus, nors jie sudaro tik 5 proc. visų darbuotojų. Panašiai ir „kitų paslaugų“ kategorijoje, kuri apima automobilių nuomą, pramogas ar prekybos mugių organizavimą, vidutinis atlyginimas siekia 37 484 eurus.

Nepaisant nuolatinių darbo užmokesčio skirtumų, viena teigiama pastarųjų metų tendencija yra laikinųjų sutarčių, ilgalaikės turizmo pramonės problemos, mažėjimas. Prieš pandemiją daugiau nei 30 proc. turizmo sektoriaus darbuotojų Katalonijoje dirbo pagal laikinąsias sutartis. Šiandien šis skaičius sumažėjo iki 13 proc., labai artimas bendram Katalonijos vidurkiui – 12 proc. Šis pagerėjimas iš dalies susijęs su kokybiško turizmo strategija, kuri skatina lankytojus paskirstyti savo keliones per visus metus. Pavyzdžiui, 2025 m. lankytojų skaičius Katalonijoje sausio mėnesį išaugo 12 proc., o liepą sumažėjo 1 proc. Ispanijos Kongreso priimtos darbo reformos taip pat prisidėjo prie to, kad būtų lengviau sumažinti laikinųjų sutarčių skaičių ir skatinti stabilesnį užimtumą šiame sektoriuje.