Karščio bangos yra blogiausias orų reiškinys sveikatai ir ekonomikai: Ispanija už tai moka didžiausią kainą Europoje
© Pexels 2026-11-18 16:18
Naujame tyrime įvairių tipų ekstremalūs orų reiškiniai reitinguojami pagal tai, kiek gyvybių jie nusinešė 2025 metais. Pasaulio lyderiams Turkijoje vykstančioje konferencijoje COP31 diskutuojant, kokių veiksmų imtis klimato kaitos atžvilgiu, būtų verta atkreipti dėmesį į naują tyrimą apie ekonominius ir žmogiškuosius ekstremalių orų reiškinių padarinius.
2025 m. vidutiniškai per dieną įvykdavo po vieną klimato katastrofą – ir tiek turtingos, tiek neturtingos šalys nukentėjo smarkiai. Ataskaitoje, kurioje neatsižvelgiama į dabartinį „godzilos“ El Ninjo reiškinį, parodyta, kaip dėl iškastinio kuro sukelto atšilimo ekstremalūs orai tampa mirtinesni ir ekonomiškai žalingesni. Ispanija, Prancūzija, Italija ir Rumunija 2025 m. pateko į 20 labiausiai nukentėjusių pasaulio šalių sąrašą, o šiais metais užfiksuoti kiti ekstremalūs orai rodo, kad tai nebuvo vienkartinis įvykis.
Remiantis 2027 m. Klimato rizikos indeksu (angl. *Climate Risk Index* – CRI), 2025 m. visame pasaulyje užfiksuoti 367 ekstremalūs orų reiškiniai. Dėl jų žuvo beveik 35 000 žmonių (labai tikėtina, kad tikrasis skaičius yra kur kas didesnis, nes skurdesnėse šalyse mirtys, susijusios su karščiu, dažnai lieka neįtrauktos į statistiką), nukentėjo daugiau nei 100 mln. žmonių, o tiesioginiai ekonominiai nuostoliai viršijo 158 mlrd. JAV dolerių (143 mlrd. eurų).
Žvelgiant į pastaruosius 30 metų, ekstremalūs orų reiškiniai nusinešė 900 000 žmonių gyvybių ir lėmė tiesioginius ekonominius nuostolius, kurių bendra suma viršija 4,7 trln. JAV dolerių (4,2 trln. eurų) – tai beveik prilygsta dabartiniam Vokietijos bendrajam vidaus produktui (BVP). 2025 m. labiausiai nukentėjo Jamaika, Šri Lanka ir Ispanija, o po to seka Tailandas, Filipinai ir Pakistanas.
2025 m. Ispaniją sukrėtė septyni ekstremalūs oro reiškiniai, dar šimtai buvo pražūtingi vietos bendruomenėms, bet nebuvo priskirti ekstremaliems. Didžiausią aukų skaičių Ispanijoje pareikalavo karščio banga, trukusi nuo balandžio iki rugsėjo, kurios metu temperatūra pakilo iki 46 laipsnių šilumos. Oficialiais duomenimis, ji nusinešė 3 900 gyvybių, tačiau tikėtina, kad prisidėjo ir prie daugelio kitų mirčių. Tuo metu 2025-ieji buvo karščiausia vasara Ispanijos istorijoje – vidutiniškai 2,1 laipsnio šiltesnė už 1991–2020 m. vidurkį, tačiau 2026-ieji šį rekordą jau pranoko.
Karščio bangos pražudo žmones, nes aukšta temperatūra, ypatingai, kai ji dera su didele drėgme, sutrikdo organizmo gebėjimą vėsintis. Dėl to didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis, kyla inkstų nepakankamumo, diabeto komplikacijų ir psichikos sveikatos sutrikimų grėsmė. Poveikis sveikatai pasiskirsto labai netolygiai: didesnė mirties tikimybė kyla vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams bei tiems, kurie gyvena netinkamomis sąlygomis.
Dėl itin sauso pavasario Vakarų Ispanijoje ir vėliau kilusios karščio bangos, kuri išgarino visą likusią drėgmę tankioje, išdžiūvusioje augmenijoje, 2025-ieji tapo blogiausiu miškų gaisrų sezonu Ispanijoje per pastaruosius tris dešimtmečius. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenimis, išdegė 382 607 hektarai – tai maždaug 1,5 karto daugiau nei Liuksemburgo plotas.
Gaisrai niokojo Galisiją, Astūriją, Kastiliją ir Leoną bei Estremadurą. Šie regionai, išskyrus Estremadurą, yra vieni labiausiai gyventojų netekusių šalies regionų. Gyventojų skaičiaus mažėjimas turi įtakos miškų priežiūrai. Tradicinė veikla, pavyzdžiui, ekstensyvus gyvulių ganymas, kuris anksčiau žiemą ir pavasarį natūraliai „išvalydavo“ miškus, iš esmės išnyko. Ugniagesių tarnybos nukentėjusiuose autonominiuose regionuose ne kartą įspėjo apie nepakankamą miškų tvarkymą ir ribotus išteklius.
Komentarai (0)
Norėdami komentuoti turite prisijungti.