Su karščiu susijusių mirčių skaičius išaugo trigubai

Pastaruoju metu visoje Europoje vyravusius ekstremalius karščius gerokai sustiprino žmogaus sukelta klimato kaita, o pažeidžiamoms gyventojų grupėms sąlygos tapo mirtinos, teigiama naujoje mokslinėje analizėje.

Daugiau nei dešimties tyrėjų iš penkių Europos institucijų atliktas vertinimas parodė, kad dėl didelio karščio aukų skaičius greičiausiai išaugo, nei būtų buvę be pasaulinio atšilimo įtakos. Nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios keliose Europos šalyse temperatūra pakilo virš 40 laipsnių šilumos. Pirmoji didelė vasaros karščio banga sumušė rekordus ir sukėlė visuotinius visuomenės sveikatos pavojaus signalus.

ES klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ trečiadienį pranešė, kad 2025 m. birželis buvo karščiausias kada nors užfiksuotas birželis Vakarų Europoje. Kylant temperatūrai, kai kuriose vietovėse mokyklos ir populiarūs turistiniai objektai buvo priversti užsidaryti. Norėdami nustatyti, kiek klimato kaita paveikė karščio bangą, mokslininkai panaudojo istorinius klimato duomenis, kad imituotų, koks sunkus šis įvykis būtų buvęs pasaulyje, kuriam įtakos neturėjo didelio masto iškastinio kuro deginimas.

Jų išvados parodė, kad 11 iš 12 analizuotų miestų karščio banga būtų buvusi 2–4 laipsniais vėsesnė, jei ne žmogaus sukelta klimato kaita. Šis papildomas karštis gerokai padidino daugiau nei 30 milijonų gyventojų, gyvenančių šiuose miestuose, įskaitant tokius didžiuosius miestus kaip Madridas, Barselona, Paryžius ir Londonas, sveikatos riziką.

Pirmą kartą tyrėjai taip pat bandė įvertinti, kiek mirčių įvyko dėl karščio bangos dvylikoje miestų – ir kiek iš šių mirčių galima priskirti būtent klimato kaitai. Tyrime, naudojant recenzuojamus metodus ir esamus mokslinius tyrimus apie su karščiu susijusį mirtingumą, apskaičiuota, kad tirtuose miestuose nuo birželio 23 d. iki liepos 2 d. mirė apie 2300 žmonių. Iš jų maždaug 1500 mirčių greičiausiai nebūtų įvykusios, jei klimatas nebūtų atšilęs iki tokių ekstremalių lygių, teigia tyrėjai.