Praėjus metams po potvynių Valensijoje, nusinešusių 229 gyvybes, regiono prezidentas vis dar atmeta kaltinimus dėl aplaidumo

Praėjus metams po niokojančių „DANA“ potvynių Valensijoje, nusinešusių 229 žmonių gyvybes, regiono prezidentas Carlosas Mazonas sulaukia vis didesnės kritikos dėl savo veiksmų ir nebuvimo per didžiausią Ispanijos stichinę nelaimę per kelis dešimtmečius.

Kritikai kaltina 51 metų dešiniosios Liaudies partijos (PP) regiono lyderį, kad jis neperimdavo vadovavimo krizei kilus, taip pat vengė 12 masinių demonstracijų, reikalaujančių jo atsistatydinimo. Praėjusių metų spalio 29 d. Viduržemio jūros regionui buvo paskelbtas raudonojo pavojaus lygis dėl smarkaus lietaus. Visgi penkias lemiamas valandas C.Mazonas nebuvo nė arti gelbėjimosi centrų, o vėliau vykusios pajėgos buvo pasmerktos chaotiškai ir vangiai.

Pagal decentralizuotą Ispanijos sistemą, už nelaimių valdymą pirmiausia atsakingos regioninės valdžios institucijos. Visgi C.Mazonas atmeta bet kokius aplaidumo įtarimus.

„Neišjungiau mobiliojo telefono, nebuvau nepasiekiamas, netrūko ryšio, nepraradau susidomėjimo ir nepasimečiau“, – sakė jis „Las Provincias“ retame interviu po potvynių.

Pasak laikraščio „Levante“, C.Mazonui buvo pranešta, kad tą vakarą, po ilgų pietų, kai jis atvyko į regiono vyriausybės būstinę, jau buvo informuotas apie „daug mirčių“.

C.Mazonas teigė, kad keturias iš tų penkių nedarbingumo valandų jis praleido pietaudamas su žurnaliste, siekdamas pasiūlyti jai darbą. Šis paaiškinimas prieštaravo ankstesniam jo teiginiui, kad jis valgė su verslo atstovu – šį pasakojimą atitinkamas asmuo greitai paneigė. Likusi jo nedarbingumo valanda, kritinis laikotarpis, kai pareigūnai diskutavo apie perspėjimą, lieka nepaaiškinta.