Kurie užsieniečiai perka daugiausia nekilnojamojo turto Ispanijoje?

Nepaisant Ispanijos vyriausybės pastangų atgrasyti kai kuriuos užsieniečius nuo nekilnojamojo turto Ispanijoje pirkimo ribojančiais teisės aktais, užsienio pirkėjai iš tam tikrų šalių ir toliau čia perka namus rekordinėmis kainomis. Taip yra todėl, kad, remiantis samprotavimais, auganti paklausa viršija pasiūlą, o tai savo ruožtu padidina kainas ir išstumia daugelį ispanų iš nekilnojamojo turto rinkos.

Nepaisant bendresnio antiturizmo, besiribojančio su anti-užsienietiškomis nuotaikomis Ispanijoje, 2024 m. antrąjį pusmetį ne ispanai pirko būstus brangiau ir už juos mokėjo rekordines kainas. Tai yra teigiama naujausioje Ispanijos Generalinės notarų tarybos ataskaitoje.

Per tą laikotarpį užsieniečiai įsigijo 69 690 nekilnojamojo turto, o tai reiškia, kad per metus padidėjo 10,3 proc. ir yra trečias didžiausias pusmečio rodiklis užfiksuotas. Kalbant apie visą rinką, tai sudarė 19,5 procento visų pardavimų liepos–gruodžio mėn. ir liko žemiau vidurkio, užfiksuoto 2023 m., kai jis viršijo 21 procentą. Daugiausia (58,1 proc. visų, 40 489 vnt.) įsigijo užsieniečiai – 11,8 proc., o ne rezidentai – 41,9 proc. (29 201 sandoris).

Žvelgiant į skaičius, pernai antrąjį pusmetį daugiausiai būstų įsigiję užsienio piliečiai buvo JK piliečiai, kurie, kaip ir daugelį metų, išlieka lentelės viršuje – nuo 2024 m. birželio iki gruodžio mėnesio Ispanijoje įsigijo 6 048 nekilnojamąjį turtą. Po britų toliau rikiuojasi marokiečiai (5060 nekilnojamojo turto pirkimų), vokiečiai (4650); rumunai (4 270); italai (4066); pirkėjai iš Nyderlandų (3 933); prancūzai (3 910), belgai (3 164); lenkai (2 842) ir kinai (2 737). Palygius su praėjusiais metais, užsieniečių pirkimai ypač išaugo tarp lenkų (+43,7 proc.), kinų (+26,5 proc.) ir ukrainiečių (+26,3 proc.).