Kodėl Ispanijos ir Portugalijos ekonomika auga dvigubai sparčiau nei euro zonos?

Ispanija ir Portugalija vėl išsiskyrė tarp geriausiai besivystančių euro zonos ekonomikų paskutinį 2025 m. ketvirtį. Abiejų Iberijos šalių ekonomika praėjusį ketvirtį išaugo 0,8 proc., daugiau nei dvigubai, palyginti su vidutiniu euro zonos augimo tempu, kuris tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,3 proc., atskleidžia preliminarūs „Eurostat“ skaičiavimai.

Ispanijos ekonomikos augimas buvo didžiausias per metus, bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, išaugo 0,8 proc. Tai pagerėjimas, palyginti su 0,6 proc. augimu trečiąjį ketvirtį, ir viršijo 0,6 proc. prognozes.

Ispanijos ekonomika 2025 m. išaugo 2,8 proc., o tai smarkiai kontrastuoja su euro zonos vidurkiu – 1,5 proc. Tai taip pat gerokai lenkia šalis didesnes šalis, tokias kaip Vokietija, kuri augo tik 0,4 proc., ir Prancūzija, kurioje metinis augimas siekė 1,1 proc.

Vidaus paklausa vėl buvo pagrindinis Madrido augimo variklis. Namų ūkių vartojimas per ketvirtį išaugo 1,0 proc., o tai reikšmingai prisidėjo prie bendro augimo. Investicijos taip pat padidėjo 1,7 proc., o viešosios išlaidos iš esmės stabiliai augo – vos 0,1 proc. Turizmas ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant Ispanijos paslaugų sektorių, kuris per ketvirtį išaugo 0,8 proc.. Statybos sektorius taip pat reikšmingai prisidėjo – jo produkcija išaugo 2,1 proc. Mažesnės energijos kainos ir mažėjanti infliacija padėjo išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir paskatino išlaidas.

Portugalijos ekonomika paskutinį ketvirtį taip pat augo 0,8 proc., prilygdama ankstesnių trijų mėnesių rezultatams ir viršydama 0,5 proc. rinkos prognozę. Per metus Portugalijos ekonomika 2025 m. išaugo 1,9 proc.. Nors tai yra šiek tiek mažiau nei 2,1 proc., užfiksuotas 2024 m., jis vis dar gerokai viršija euro zonos vidurkį. Visgi augimo sudėtis skyrėsi nuo jos kaimynės Iberijos pusiasalyje. Portugalijos ekonomiką daugiausia pakėlė pagerėjęs prekybos balansas. Staigus importo, ypač naftos produktų, sumažėjimas padėjo kompensuoti silpnesnę vidaus paklausą ir teigiamai padidino bendrą produkciją.

Nors Ispanija ir Portugalija pranoko lūkesčius, bendra euro zonos situacija išlieka nevienareikšmė. Valiutų blokas paskutinį ketvirtį užfiksavo 0,3 proc. ketvirtinį augimą, kuris atitiko ankstesnio ketvirčio rezultatą ir šiek tiek viršijo 0,2 proc. lūkesčius. Iš valstybių narių, turinčių duomenų, Lietuva užfiksavo stipriausią ketvirtinį augimą – 1,7 proc., po jos sekė Ispanija ir Portugalija. Airija buvo vienintelė šalis, kurios BVP per ketvirtį susitraukė 0,6 proc. Per metus euro zonos ekonomika išaugo 1,5 proc., palyginti su 0,9 proc. 2024 m., tačiau, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, tikimasi, kad 2026 m. augimo tempas sumažės iki 1,2 proc.