Kaip kardinaliai kitoks Ispanijos požiūris į migraciją padėjo jos ekonomikai pakilti

Nuo Madrido iki Barselonos restoranuose ir baruose gausu žmonių, o rezervacijos tapo būtinos viskam – nuo puikių pietų iki aukščiausios klasės viešbučių. 2024 m. „Economist“ paskelbė Ispanijos ekonomiką geriausia pasaulyje, iš dalies paskatino tai, ką analitikai apibūdino kaip stulbinamai skirtingą vyriausybės požiūrį į migraciją.

Šis skirtumas buvo atskleistas praėjusių metų pabaigoje, kai Ispanijos ministras pirmininkas griežtai perspėjo dėl migracijos. Visgi skirtingai nei jo kolegos Italijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, Pedro Sanchezas ketino sutelkti šalį vadovaudamasis žymiai kitokiu požiūriu.

„Ispanija turi pasirinkti, ar būti atvira ir klestinčia šalimi, ar uždara, skurdžia šalimi“, – spalį parlamente teig P.Sanchezas.

Jo teigimu, migracija yra ne tik žmogiškumo klausimas, bet – šalyje, kurioje gimstamumas yra vienas mažiausių ES – tai vienintelė reali priemonė augti ekonomikai ir išlaikyti gerovės valstybę.

Po kelių mėnesių jo poziciją, regis, patvirtino ekonominiai duomenys: pernai Ispanijos ekonomika išaugo 3,2 proc. ir gerokai aplenkė Vokietijos susitraukimą 0,2 proc., Prancūzijos 1,1 proc. ir Italijos 0,5 proc.. Šis skaičius taip pat lenkė Didžiąją Britaniją, kurios bendras BVP pernai išaugo 0,9 proc., o Nyderlandų – 0,8 proc.

Pernai Ispaniją aplankė rekordinis 94 mln. turistų skaičius – 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Taip buvo sukurtos darbo vietos viešbučiuose, restoranuose ir kitose turizmo paslaugose. Didelis migracijos lygis leido Ispanijai pasinaudoti pranašumais ir sumažinti nedarbo lygį iki žemiausio nuo 2008 m., nes migrantai užpildė spragas darbo rinkoje, kurioje sensta darbingo amžiaus gyventojai.