Ispanija žada ES sąjungininkėms daugiau išleisti gynybai

Ispanija, skirianti mažiausias išlaidas gynybai palyginus su savo ekonomika, susiduria su politiniu ir visuomenės pasipriešinimu, kai bando patenkinti Europos raginimus padidinti karinį finansavimą.

Rusijos invazija į Ukrainą ir didėjantis susirūpinimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atšaukti saugumo įsipareigojimus, kurie dešimtmečius saugojo Europą, sukėlė nerimą visame žemyne. 2024 metais Ispanija gynybai skyrė tik 1,28 proc. savo BVP, remiantis NATO statistika, tai gerokai mažiau nei Aljanso 2 proc. lyginamoji norma ir mažiausia tarp visų valstybių narių.

Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas neseniai patikino savo sąjungininkus Europoje, kad Ispanija yra pasirengusi paspartinti savo išlaidas gynybai, nes ES šalys skuba persiginkluoti reaguodamos į galimą JAV pasitraukimą. Visgi jo pastangos sutelkti paramą šalies viduje išryškino laukiančius iššūkius.

Šią savaitę P.Sánchezas susitiko su devynių politinių partijų lyderiais ir aptarė karinio biudžeto didinimą po jo pareiškimo, kad Ispanija paspartins savo planus pasiekti NATO 2 proc. BVP tikslą. Jo mažumos koalicinė vyriausybė susiduria su didelėmis kliūtimis, nes jai trūksta parlamentinės daugumos ir ji remiasi įvairių separatistinių ir regioninių partijų, kad priimtų teisės aktus, taip pat kraštutinių kairiųjų grupių parama. Katalonijos nepriklausomybę propaguojančios partijos ir baskų nacionalistų grupės tebeprieštarauja kariuomenės stiprinimui ir gynybos finansavimo didinimui, o kairiosios frakcijos istoriškai kritikavo NATO ir JAV užsienio politiką.

Ministras pirmininkas dar nenurodė laiko ar strategijos, kaip pasiekti 2 proc. tikslą, tačiau ne kartą pabrėžė, kad jo vyriausybės socialinės programos dėl to nenukentės. Europos ir NATO lyderių spaudimas sustiprėjo, ypač po to, kai D.Trumpas suabejojo JAV įsipareigojimu NATO ir sukritikavo Europos tautas už nepakankamą indėlį į savo pačių gynybą.