Ispanijoje rasti seniausio Vakarų Europoje žinomo žmogaus veido kaulų fragmentai

Mokslininkai teigia, kad senoviniame urve Ispanijoje atrastos kaulų fragmentai priklauso seniausiam žinomam žmogaus veidui Vakarų Europoje. Suakmenėjusios liekanos sudaro kairįjį skruostą ir viršutinį žandikaulį suaugusio išnykusios žmonių rūšies atstovo, kuris gyveno ir mirė Pirėnų pusiasalyje prieš 1,1–1,4 mln. metų.

Atradimas rodo, kad ankstyvajame pleistocene regione gyveno mažiausiai dvi ankstyvojo žmogaus formos, kai urvas buvo drėgname miške, kuriame gausu laukinės gamtos ir kirto upes bei upelius.

„Šiame dokumente pristatomas naujas veikėjas žmonijos evoliucijos Europoje istorijoje“, – teigė dr. Rosa Huguet iš Rovira i Virgili universiteto Pietų Katalonijoje, padėjusi atrasti fosilijas Sima del Elefante (Dramblio duobė) oloje netoli Atapuerca Burgose.

Ankstyvieji žmonės Euraziją pasiekė iš Afrikos mažiausiai prieš 1,8 mln. metų, tai liudija penkios kaukolės, kilusios iš Dmanisio laikotarpio Gruzijoje. Kaukolės priskiriamos Homo erectus – pirmajai ankstyvajai žmonių rūšiai, palikusiai Afrikos žemyną.

Iki šiol seniausios žmogaus liekanos Vakarų Europoje buvo 1,1–1,2 m metų žandikaulio kaulo ir dantų gabalai iš Sima del Elefante. Netoliese esančiame Gran Dolina (Milžiniškos smegduobės) urve buvo atkasti jaunesnių žmonių palaikai, datuojami prieš 800 000 metų. Ypatingi pastarųjų bruožai paskatino tyrėjus juos laikyti atskira rūšimi, būtent Homo antecessor arba pradininku žmogumi.

Bone fragments of oldest known human face in western Europe found in Spain https://t.co/DtUpVSxew6 @guardian
— FUNDACION ATAPUERCA (@FATAPUERCA) March 12, 2025