Ispanija paviešins įslaptintus dokumentus apie nepavykusį 1981 m. perversmo bandymą

Ispanijos kairiųjų pažiūrų koalicinė vyriausybė pareiškė, kad išslaptins ilgai užantspauduotus dokumentus, susijusius su nepavykusiu 1981 m. perversmo bandymu. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas teigė, kad šis žingsnis skirtas padengti „istorinę skolą“ visuomenei ir nušviesti vieną iš lemiamų šalies šiuolaikinės istorijos momentų.

„Atminties negalima užrakinti. Išslaptinsime 23-F dokumentus, kad grąžintume istorinę skolą visuomenei. Demokratijos privalo suprasti savo praeitį, kad sukurtų laisvesnę ateitį“, – rašė P. Sanchezas „X“, turėdamas omenyje 1981 m. vasario 23 d. bandymą įvykdyti perversmą.

Tikėtasi, kad kabinetas oficialiai patvirtins šią priemonę antradienį, o išslaptinimas įsigalios kitą dieną. Dokumentai bus viešai prieinami oficialioje Ispanijos vyriausybės būstinės La Moncloa svetainėje po daugelį metų trukusių prašymų juos paviešinti.

1981 m. perversmo bandymas įvyko praėjus šešeriems metams po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties, o jam vadovavo kariškiai, nostalgiškai prisimenantys privilegijas, kuriomis jie naudojosi per daugiau nei keturis autoritarinio valdymo dešimtmečius. Tai tapo kritinio momento, kai Ispanijos perėjimas prie demokratijos strigo, bet galiausiai išsilaikė, simboliu.

1981 m. vasario 23 d. besikuriančią Ispanijos demokratiją sukrėtė maištinga civilinė gvardija, vadovaujama pulkininko leitenanto Antonio Tejero Molinos, įsiveržė į parlamentą Madride, šaudė į orą ir 17–24 valandas laikė parlamento narius ginklais, taip nutraukdami naujos vyriausybės prisaikdinimą. Tikslas buvo priversti grįžti prie diktatūros, tariamai karaliaus vardu. Apgultis baigėsi tik paaiškėjus, kad Chuanas Karlosas I, paskirtasis Franko įpėdinis, nepalaikys sukilimo. Tiesiogiai transliuotame televizijos kreipimesi karalius pareiškė, kad karūna netoleruos jokių bandymų jėga sutrikdyti demokratinį procesą, viešai remdamas išrinktą vyriausybę ir konstitucinę tvarką.