Didelis karštis ir oro tarša didina nerimo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų riziką

Pirminės sveikatos priežiūros tyrimų instituto ir Pirminės sveikatos priežiūros ir sveikatos skatinimo centro „Chronicity“ tyrimų tinklo tyrimo duomenimis, ekstremalių temperatūrų ir didelio oro taršos lygio poveikis padidina nerimo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų riziką.

Poveikis ypač stiprus socialiai pažeidžiamuose rajonuose, kur gyventojai turi mažiau išteklių susidoroti su karščiu ir tarša. Tyrėjai analizavo klimato krizės poveikį psichikos sveikatai Barselonos didmiesčio zonoje, atsižvelgdami į socialinius ir lyčių veiksnius.

Kokybiniame tyrime buvo atlikta 60 interviu su trijų panašias aplinkos sąlygas turinčių rajonų gyventojais. Šie rajonai turėjo skirtingą socialinį ir ekonominį lygį: Eixample Esquerra ir Raval Barselonoje bei Floridos rajonas L'Hospitalet de Llobregat. Rezultatai atskleidė, kad susidorojimas su sunkumais priklauso nuo išteklių. Ribotas pajamas turintys gyventojai dažnai gyvena mažuose, prastai vėdinamuose namuose ir turi mažai galimybių patekti į žaliąsias erdves ar pavėsį.

Tuo tarpu viduriniosios klasės rajonuose yra daugiau galimybių naudotis oro kondicionieriais, parkais ir galimybe išvykti iš miesto karščio bangų metu. Kiekybinė analizė, atlikta naudojant Informacinės sistemos pirminės sveikatos priežiūros tyrimams duomenis, parodė, kad 12 proc. gyventojų buvo diagnozuotas nerimas, o 4 proc. – depresija, o daugiau nei 60 proc. atvejų buvo moterys. Aukštos temperatūros poveikis padidino nerimo riziką 43 proc., o depresijos – 26 proc. Tyrėjai šį poveikį sieja su uždegiminiais procesais, oksidaciniu stresu, padidėjusiu stresu ir dirglumu itin karštų orų metu.