Ispanijoje masinė legalizacija: statuso paprašė daugiau nei milijonas migrantų

Birželio 30 d. buvo numatyta baigti svarbią Ispanijos masinio dokumentų neturinčių migrantų legalizavimo programą ir užbaigti tris mėnesius trukusį procesą, kuris sulaukė daugiau nei milijono prašymų ir pabrėžė vis labiau išskirtinį šalies požiūrį į imigraciją Europoje.

Šią schemą balandžio mėnesį pradėjo kairiųjų pažiūrų premjero Pedro Sanchezo vyriausybė, nepaisant visoje Europoje didėjančio spaudimo griežtinti migracijos kontrolę. Iš pradžių tikėtasi, kad ja pasinaudos apie 500 tūkst. žmonių, dauguma jų – iš Lotynų Amerikos. Vietoj to, paklausa gerokai viršijo lūkesčius, o vyriausybės duomenys ir imigracijos pareigūnai nurodo, kad dabar pateikta nuo 1,2 iki 1,3 mln. prašymų.

Iki penktadienio registracijų skaičius pasiekė 1,27 mln., teigia Ispanijos imigracijos pareigūnams atstovaujančios profsąjungos vadovas Cesaras Perezas. Visgi, remiantis Ispanijos žiniasklaidos, remdamasi vyriausybės šaltiniais, duomenimis, apie 360 tūkst. prašymų jau buvo pripažinti priimtinais, nors daugelis bylų vis dar laukia nagrinėjimo.

Pareiškėjai privalo įrodyti, kad iki sausio 1 d. jie nepertraukiamai gyveno Ispanijoje bent penkis mėnesius, turėti švarų teistumą ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus. Valdžios institucijos turės iki trijų mėnesių nuo paraiškos pateikimo įvertinti kiekvieną paraišką ir nuspręsti, ar suteikti vienerių metų leidimą gyventi ir dirbti, galiojantį tik Ispanijoje. Artėjant terminui, nevyriausybinės organizacijos dėjo daugiau pastangų, kad kuo daugiau nelegalių migrantų galėtų pateikti paraiškas iki termino pabaigos, net jei dar liko nepateikti kai kurie dokumentai.

Žmogaus teisių organizacijos CEAR ir Cepaim paragino pareiškėjus, vis dar laukiančius dokumentų iš tokių šalių kaip Malis, Iranas ir Venesuela, registruotis iki antradienio termino, teigdamos, kad patvirtinamieji dokumentai gali būti pateikti vėliau. Ekspertai teigia, kad pareiškėjams iš konfliktų paveiktų šalių, įskaitant Iraną ir Malį, buvo sunku gauti oficialius dokumentus per Ispanijos konsulatus, o panašūs biurokratiniai sunkumai paveikė migrantus iš Alžyro ir Nigerijos.

Daugelis Venesuelos piliečių prašytojų taip pat susidūrė su vėlavimais gaudami apostile patvirtintus teistumo pažymėjimus. Be to, neseniai pasikeitus Ispanijos prieglobsčio politikai, kai kurie venesueliečiai turėjo pradėti legalizavimo procesą tik birželio pradžioje, todėl jiems liko gerokai mažiau laiko parengti reikiamus dokumentus.